SODRA ir nedarbingumo pažymėjimas

Nėštumo ir gimdymo atostogomis bendru atveju yra laikomas laikotarpis, kai moteriai, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, prižiūrintis gydytojas išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo pažymėjimą, kitaip tariant – kai „išleidžia į dekretą“. Pagal išduotą pažymėjimą mokama ir motinytės pašalpa iš „Sodros“. Beje, jeigu moteris dėl minėto pažymėjimo suėjus 30 nėštumo savaičių nesikreipia arba jo atsisako, tai gimdymą priėmusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas šį pažymėjimą išduoda 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo, o motinystės pašalpa taip pat apmokama tik už 56 dienas.

Kaip žinia, deja ne visoms moterims pasiseka sėkmingai sulaukti tos 30 ar vėlesnės nėštumo savaitės. Tuomet elektroninio pažymėjimo išdavimo tvarka šiek tiek keičiasi. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, gimdymą priėmusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai elektroninius nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus išduoda 28 kalendorinėms dienoms, o komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau negu vienas vaikas – 42 (28+14 k.d.) kalendorinėms dienoms.

Jei kūdikis išgyvena 28 dienas ir ilgiau, papildomas elektroninis pažymėjimas išduodamas dar 98 kalendorinėms dienoms. Taigi, jeigu moteris pagimdo 22–30 nėštumo savaitę ir vaikelis išgyvena, atostogų pažymėjimai bendrai išduodami 126 (28+98 k. d.) kalendorinėms dienoms, o jei gimdymas komplikuotas – 140 (28+98+14 k.d.) kalendorinių dienų. Priklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui gydytojai išduoda elektroninį pažymėjimą, nuo to priklausys ir „Sodros“ pašalpos mokėjimas.

Kokios būklės ir ligos yra laikomos komplikuotu gimdymu, galima pasiskaityti čia.

Jeigu moteris iki 30 nėštumo savaitės pagimdo negyvą vaikelį, pažymėjimas išduodamas ir pašalpa mokama už 28 dienas. Labai svarbu nepamiršti pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui prašymą skirti motinytės pašalpą. Tai galima padaryti keliais būdais:

• internetu per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą. Prie šios sistemos prisijungti galima naudojantis elektroninės bankininkystės priemonėmis arba su elektroniniu parašu;

• Paštu;

• Atvykus į teritorinį skyrių.

Kadangi darbdaviai informaciją apie išduotą pažymėjimą gauna elektroniniu būdu, jiems papildomų dokumentų pristatyti nereikia. Daugiau informacijos apie motinytės pašalpą galima rasti čia.

PAPILDOMA INFORMACIJA DĖL TĖVYSTĖS IR VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGŲ IR PAŠALPŲ

Tėvystės atostogos - tai laikotarpis nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukanka vienas mėnuo. Vaiko tėtis gimus vaikui turi teisę pasinaudoti minėtomis atostogomis. Darbdaviui jis turi pateikti prašymą išleisti jį tėvystės atostogų. Darbdavys gali prašyti pateikti pažymą iš gimdymo įstaigos, patvirtinančią, jog darbuotojo žmona pagimdė kūdikį.

Darbdaviui suteikus minėtas atostogas, vaiko tėtis turi pateikti „Sodrai“ prašymą skirti tėvystės pašalpą. Daugiau informacijos apie tėvystės pašalpą galima rasti čia.

Vaiko priežiūros atostogos dažniausiai prasideda po moters nėštumo ir gimdymo atostogų ir trunka iki vaikui sueina 3 metai pagal šeimos pasirinkimą. Akcentuotina, jog pašalpa už minėtą laikotarpį iš „Sodros“ gali būti mokama ne ilgiau kaip 2 metus, t.y. kol vaikui sueina vieneri arba dveji metai.

Prieš planuojant vaiko priežiūros atostogas šeimai reikia apsispręsti, kuris iš tėvų nuspręs likti namuose su vaiku. Apsisprendusiajam reikia kreiptis į savo darbdavį su prašymu suteikti atostogas vaikui prižiūrėti ir vaiko gimimo liudijimu. Atlikus minėtus veiksmus, reikia pateikti prašymą „Sodrai“ skirti motinytės (tėvystės) pašalpą. Labai svarbu iš karto apsispręsti, kurį laiką (vienerius ar dvejus metus) tėtis ar mama pageidaus gauti pašalpą, nes vėliau šio pasirinkimo nebebus galima keisti. Jei kitas iš tėvų, turintis teisę gauti šią pašalpą, kreipsis dėl šios pašalpos už tą patį vaiką, jam pašalpos mokėjimo trukmė bus nustatoma pagal pirmojo iš tėvų pasirinkimą.

Pažymėtina, kad gimus dviem ir daugiau kūdikių, vaiko priežiūros atostogų išeiti ir motinystės (tėvystės) pašalpas už atskirus vaikus gauti gali abu tėvai. Daugiau informacijos apie motinytės (tėvystės) pašalpą galima rasti čia

Informaciją paruošė asociacijos narė Viktorija Sargūnienė, 2016 02 11

Dokumentai patvirtinantys darbuotojo, slaugančio šeimos narį, laikinąjį nedarbingumą yra:

1. nedarbingumo pažymėjimai, kitaip vadinami elektroniniai pažymėjimai;
2. medicininė pažyma (forma Nr. 094/a);
3. tikslinės nemokamos atostogos. Norint pasinaudoti tikslinėmis nemokamomis atostogomis, darbdaviui reikia pristatyti pažymą, liudijančią apie sergančio šeimos nario slaugą, pvz. medicininę pažymą (forma Nr. 094/a).
4. darbdavio ir darbuotojo susitarimas neatvykti į darbą administracijos leidimu.

Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 55 punktu šeimos nariais laikomi: sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Sergančiam vaikui iki 14 metų slaugyti pažymėjimas gali būti duodamas globėjui, o šių Taisyklių 57.2 punkte numatytu atveju – taip pat ir rūpintojui, jeigu šie asmenys pripažinti globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka ir pateikė dokumentus, patvirtinančius globos ar rūpybos nustatymą.

Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles elektroniniai pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga.

Kas yra slauga ir kokiu pagrindu ji skiriama? Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.

Ligos ir motinystės socialinis draudimas yra viena iš esamų penkių valstybinio socialinio draudimo rūšių. Sergančio šeimos nario slaugos laikotarpiu, kai gydytojo nurodymu būtina slauga, ar vaiko priežiūros laikotarpiu, kai vaikų įstaigoje nustatytas infekcinių ligų plitimą ribojantis režimas, slaugančiam asmeniui priklauso ligos pašalpa. Ligos pašalpą turi teisę gauti ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas (elektroninis pažymėjimas).

Ligos pašalpa yra mokama tik už tam tikrą ribotą laiką šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui. Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 57 punktu „elektroniniai pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip“:

1. ne ilgiau kaip 7 kalendorinės dienos slaugant suaugusį šeimos narį;
2. ne ilgiau kaip 7 kalendorinės denos kiekvieną kartą slaugant vaiką ambulatoriškai;
3. ne ilgiau kaip 7 kalendorinės dienos atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką, vyresnį nei 14 metų dėl vaikų įstaigoje nustatyto infekcijos plitimo ribojančio rėžimo;
4. ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 14 metų dėl vaikų įstaigoje nustatyto infekcijos plitimo ribojančio rėžimo;
5. ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų (išskyrus šių Taisyklių 57.2 papunktyje nurodytus atvejus);
6. ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai slaugant ambulatoriškai ir stacionare gydomus vaikus nuo 7 iki 14 metų (išskyrus šių Taisyklių 57.2 papunktyje nurodytus atvejus);
7. ne ilgau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus slaugant stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį iki 7 metų vaiką;
8. ne ilgiau nei kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal oficialų patvirtintą sąrašą);
9. ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti.

Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas ir visų susirgimų atvejais yra apskaičiuojama pagal tą pačią tvarką. Jos dydis priklauso nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio. Už pirmas dvi ligos dienas pašalpą (80–100 proc.) moka darbdavys, nuo trečiosios – 80 proc. dydžio išmoką moka „Sodra“. 100 proc. dydžio ligos pašalpa iš „Sodros“ nuo pirmos nedarbingumo dienos mokama tik asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

Ligos pašalpa negali būti mažesnė ar didesnė nei nustatytos ribos. Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos pašalpos dydis – 5,3 Eur, maksimalus – 54,25 (kai mokama 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio), 67,81 Eur (kai mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio). Dydžiai nurodyti iki mokesčių.

Jei pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui šeimos nario slaugai slaugomo asmens sveikatos būklė negerėja, gali būti išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Tai medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą. Pateikus pažymą darbovietėje pateisinamas darbuotojo neatvykimas į darbą, bet ligos pašalpa nėra mokama.

Ligos pašalpa nėra mokama šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui:

1. už medicininėje pažymoje (forma Nr. 094/a) nurodytą laikotarpį
2. pasinaudojus tikslinėmis nemokamomis atostogomis kurios skiriamos dėl darbdaviui pristatytos pažymos liudijančios apie sergančio šeimos nario slaugą (forma Nr. 094/a).
3. darbdavio ir darbuotojo susitarimu neatvykti į darbą administracijos leidimu.

Sunkių ligų sąrašas:

Naudoti informaciniai šaltiniai:

1. Ką daryti, jei slaugau šeimos narį.

Parengė Neišnešiotų naujagimių asociacijos narė Dalia Kuliešienė.